-
1 piétiné
داسدهسمداس -
2 l'affaire piétine
l'affaire piétinevěc nepostupujezáležitost nepostupuje -
3 Le public a piétiné le gazon.
Le public a piétiné le gazon.Obecenstvo zdupalo trávník.Dictionnaire français-tchèque > Le public a piétiné le gazon.
-
4 Les bestiaux ont piétiné le gazon.
Les bestiaux ont piétiné le gazon.Dobytek podupal trávník.Dictionnaire français-tchèque > Les bestiaux ont piétiné le gazon.
-
5 Nous avons piétiné le foyer pour l'éteindre.
Nous avons piétiné le foyer pour l'éteindre.Zašlapali jsme ohníček.Dictionnaire français-tchèque > Nous avons piétiné le foyer pour l'éteindre.
-
6 affaire qui piétine
сущ.общ. дело не движетсяФранцузско-русский универсальный словарь > affaire qui piétine
-
7 piétiner
piétiner [pjetine]➭ TABLE 11. intransitive verba. ( = trépigner) to stamp (one's feet)b. ( = ne pas avancer) [personne] to stand about ; [discussion] to make no progress2. transitive verb[+ sol] to trample on ; [+ parterres, fleurs] to tread on* * *pjetine
1.
verbe transitif lit to trample [something] underfoot [bouquet, fraisiers]; fig to trample on [droits, croyances]
2.
verbe intransitif1) ( sur place)2) ( marcher lentement) ( à cause de la foule) to shuffle along; ( à cause de la neige) to trudge along3) fig [négociations, enquête] to make no headway* * *pjetine1. vi1) (= trépigner) to stamp (one's foot)2) (= marquer le pas) to stand about, fig to be at a standstill2. vt* * *piétiner verb table: aimerA vtr1 lit to trample [sth] underfoot [bouquet, fraisiers, drapeau]; piétiner le sol (d'impatience, de rage) to stamp one's feet; périr piétiné to be trampled to death;2 fig to trample on [droits, croyances].B vi1 ( sur place) piétiner d'impatience/de rage to hop up and down with impatience/with fury;2 ( marcher lentement) ( à cause de la foule) to shuffle along; (à cause de la boue, la neige) to trudge along; piétiner dans la boue to trudge through the mud;3 ( ne pas avancer) [négociations, enquête] to make no headway; je piétine I'm not getting anywhere.[pjetine] verbe intransitif1. [s'agiter] to walk on the spot2. (figuré) [stagner] to fail to make (any) progress ou headwayon piétine, il faut se décider! we're not getting anywhere ou we're just marking time, let's make up our minds!————————[pjetine] verbe transitif1. [écraser] to trample ou to tread on -
8 piétiner
vt. топта́ть ◄-чу, -'ет►( зата́птывать/затопта́ть, ута́птывать/ утопта́ть; раста́птывать/растопта́ть (écraser);il fut piétiné par la foule ∑ — его́ затопта́ли <растопта́ли> в толпе́piétiner le sol — ута́птывать зе́млю <по́чву>;
║ fig.:piétiner les préjugés — переступа́ть/переступи́ть че́рез предрассу́дки
■ vi.1. то́пать/за= inch. ного́й <нога́ми>; топта́ться [на ме́сте]; буксова́ть/за=;la colonne piétine dans la boue — коло́нна то́пчется в гря́зиil piétine d'impatience (de colère) — он то́пает нога́ми от нетерпе́ния (от гне́ва);
2. fig. не продвига́ться/не продви́нуться;l'affaire piétine — де́ло — ни с ме́ста <застопори́лось>
-
9 piétiner
I vi.1. yer tepmoq, tepinmoq, depsinmoq; un enfant qui piétine de colère achchig‘idan yer tepayotgan bola; la foule piétinait sur les trottoirs olomon trotuarlarda depsinib turar edi2. oldinga siljimaslik, ilgari bosmaslik, bir joyda depsinib turmoq, rivojlanmaslik; il a l'impression de piétiner, de perdre son temps u bir joyda depsinib turganga, vaqtini bekorga ketgazayotganga o‘xshaydi; l'enquête piétine so‘rov oldinga siljimayapti3. (olomon, to‘da) dukur-dukur qilib yurmoq, yugurmoq, chopmoqII vt. tepkilamoq, bosib ezmoq, payhon qilmoq; il jeta la lettre et la piétina u xatni yerga tashladi va uni bosib ezdi; ils piétinent l'herbe ular o‘tni payhon qilishyapti2. yanchmoq, bosib yo‘q qilmoq, toptamoq, oyoq osti qilmoq; dans son article, il piétine les traditions o‘z maqolasida u an'analarni oyoq osti qilyapti. -
10 piétiner
1. vt1) топтать; утаптывать; затаптыватьpiétiner la piste — укатать трассу ( в лыжном спорте)••piétiner un cadavre — оскорблять чью-либо память2) перен. попирать, топтать; оскорблять2. vi1) топать ногами; переминаться с ноги на ногуpiétiner sur place прям., перен. — топтаться на месте2) перен. не продвигаться, буксоватьaffaire qui piétine — дело не движется -
11 piétiner
-
12 traîner dans l'air
Le théâtre ruisselait de lumières tricolores, des lambeaux de Marseillaise traînaient dans l'air, on étouffait: un faux pas et on eût été piétiné sur place. (S. de Beauvoir, La force des choses.) — Театр был залит трехцветными огнями, в воздухе носились звуки "Марсельезы", от скопления народа трудно было дышать, стоит оступиться и упасть, тебя затопчут ногами.
Dictionnaire français-russe des idiomes > traîner dans l'air
-
13 bouger
vt., déplacer ; remuer, agiter. - vi., (se) remuer, s'agiter, se déplacer ; broncher, s'émouvoir: beuzhî (Albanais.001), beûzhî (Ballaison, Cordon.083, Entremont, Reyvroz, Saxel.002), budjé (Montagny-Bozel.026, Moûtiers), budyé (Aix.017, Chambéry), bujé (Albertville.021b), bunzhî (Magland), buzdyé (Beaufort), buzhé (Arvillard.228) / -î (001, Annecy.003, Thônes.004), buzyé (021a), bweuzdî (Megève.201), C. buze < (il) bouge> (Chaucisse), R.4 vlat. NDE. bullicare < bouillonner> => Bouillir. - E.: Sauter.A1) remuer, se déplacer, bouger: s'déplyassî vp. (001) ; sè manvèryé vp. (026).A2) bouger sans cesse, remuer sans arrêt, s'agiter continuellement: beûzhlyî vi. (002), beuzh(a)lyî (001), buzh(a)lyî < bougiller> (003,004 | 003a), R.4.A3) bouger // remuer // sautiller bouger sans arrêt, ne pas tenir en place ; se tourner et se retourner sans arrêt (dans un lit) ; avancer et reculer sans arrêt pendant la traite (ep. d'une vache): dyeudâ vi., dyeudalâ (001), zhyeudâ (083), R.2 « malaxer l'argile avec les pieds pour faire le pisé => Argile (dyò).A4) bouger, oser bouger, (employé surtout négativement ep. d'un enfant craintif): grilyé vi. (021).A5) bouger, branler, (ep. d'une dent, d'une branche d'arbre): lostyé vi., C. lè lôste < elle bouge> (021) ; branlâ (001,228). - E.: Marcher.A6) se bouger, se remuer, se mettre au travail, s'activer, activer le travail, faire qc. // agir bouger pour réussir ; se déplacer, s'écarter (pour laisser passer qq.): se beûzhî vp. (002,083), s'beuzhî (001), R.4 ; s'armwâ (001). - E.: Renseigner (Se).A7) bouger, ressauter: dyingâ vi. (003), R. => Jambe.A8) bouger, marcher, fonctionner, (ep. des jambes...): modâ vi. (228).B1) n., enfant qui bouger bouge sans cesse // remue sans arrêt // s'agite continuellement // ne peut se tenir en repos: beûzh(a)lyon (002) / beuzh(a)lyon (001) / buzhilyon (004) / buzhalyon (001), -ona, -e an., R.4.B2) personne qui remue sans arrêt, qui piétine, sautille, trépigne d'impatience: dyeuda nf. chf., dyeudré nm. chs., dyeudala nf. cfs. (001), R.2. -
14 faucher
vt., couper le blé ou le foin ; faucarder: sayé (Albertville.021b), seyé (Notre-Dame-Be.), sèyé (021a, Aillon-V., Aix.017, Arvillard, Chambéry, Crest- Voland, Giettaz.215, Montagny-Bozel, St-Nicolas-Cha., Thoiry, VAU.), sèyézh (St- Martin-Porte.203), séyî (Bogève, Cordon.083), sèyî (Albanais.001, Annecy.003, Megève, Thorens-Gl., Tignes, Villards-Thônes), sêyî (Samoëns, Saxel.002, Thônes.004), sihî (Morzine.081), C.1, R.1 ; KOPÂ < couper> (001,021.VAU.). - E.: Courir, Fauchée, Foutre.A1) faucher (avec une faux) ; marcher en fauchant (ep. du cheval, ou de l'homme, qui, en avançant un pied, lui fait décrire un demi-cercle) ; (BEA. et Albertville) marcher vite: DÂLYÎ vt. (001,003,004, Balme-Si., Juvigny) / -é (021), R. => Faux. - E.: Mettre, Trace.A2) faucher une herbe rare ou courte: lèshî < lécher>, vt. (002).A3) faucher à la ficelle, faucher le blé comme le foin, (le blé coupé forme un andain étroit, un cordon où les tiges sont couchées les unes sur les autres): sêyî à la fissèla (002).A4) faucher à plat, faucher en faisant tomber les épis les uns à côté des autres (pour cela on adapte une verge sur la faux): sêyî à pla (002).A5) empiéter en fauchant sur le champ du voisin: aboshî vi. (002), R. Bouche ; moushî (081), R.2, D. => Coucher.A6) faucher très mal (en laissant des loups), saccager // saboter faucher en fauchant ; laisser des brins d'herbe sur le pré en fauchant mal: ésharbotâ, C. al ésharbôte < il saccage> vt. (001), R. => Hirsute ; kuplashyâ vi. (083).A7) commencer à faucher un pré le long des limites (pour éviter que la faucheuse piétine le foin): êr(è)yî (on prâ) vi. (001b | 001a, Cessens) ; fâre l'uvérto (Cordon).B1) n., touffe d'herbe (de foin) qui reste dans un pré mal fauché: koma < crinière> nf. (Cordon), kmà (Morzine.081). - E.: Défaut.B2) bande d'herbe (de foin) qu'on laissait entre deux prés en fauchant pour faire honte à qq. qui avait empiété sur votre terrain: moushà nf. (081), R.2 => moushî (ci-dessus) ; kmà < crinière> (081).--C.1-------------------------------------------------------------------------------------------------- Ind. prés.: (je) sèyo (001,203) ; (nous) sèyéne (Macôt-Plagne.189), sèyin (001, 203) ; (ils) sèyon (001,017). - Ind. fut.: (je) sèyezhê, sèyo pwè (203), sèrai (001) ; (nous) sèyin pwè (203), sèyin (189), sèrin (001). - Pp.: ms. sèyà (001,215) / séyà (083) / sèyò (203), mpl. -à (...) / -é (203), fs. -à (...) / -ò (203), fpl. -é (203) / -è (001) / -eu (083).--R.1-------------------------------------------------------------------------------------------------- sèyî < afr. seier / lang. DLF. sega < l. secare < couper>.------------------------------------------------------------------------------------------------------- -
15 piétiner
vi. /vt. ; aller et venir en marchant dans un espace restreint ; piétiner, fouler, tasser avec les pieds, (un champ de blé...) ; tournicoter, trépigner d'impatience ; faire du bruit avec les pieds ; piaffer, remuer nerveusement: plyan-nâ (Cordon) ; pyatnâ (Montagny-Bozel.026), pyotnâ (Albanais.001, Saxel.002), pyeutnâ (001), C. pyôtenan < (ils) tassent> (002) || pyatâ (Chambéry), pitâ (Cordon.083, Morzine), pyétinâ (083), pyatènâ (Albertville.021), pyôtêrî (Samoëns.010), R.2a ; trèpâ (026, Villards-Thônes), treupijé (021), trepenyé (Arvillard.228), R.2b ; zhingâ (Épagny). - E.: Agiter, Marcher, Sautiller, Trottiner.A1) piétiner, écraser, fouler, tasser ; dyeufnâ vt. (001b.PPA.), dyofnâ (001a.DLM.), R. dyo < argile>.A2) piétiner, marcher sur ; trépigner: pitnâ vt. /vi. C. pitene < (il) piétine>, pitenan < (ils) piétinent> (002), R.2a ; trapitâ vi., trakwâ (002, SAX.216a8).A3) piétiner (la terre, une personne): sèmoutâ vt. (021), R. => Fouler.A4) piétiner avec acharnement ; remuer // bouger piétiner sans arrêt, tournicoter, sautiller: dyâdâ vi. (Leschaux), dyeudâ (001), R. dyo < argile>.A5) piétiner, fouler, battre // presser // tasser piétiner avec les pieds ; (en plus à Samoëns) dénigrer: chèrpitâ vt. (010) ; trepî < paver> (228), R.2b.A6) piétiner // écraser // marcher sur piétiner le pied (de qq.): trèpâ vt. (001).Fra. Son boeuf lui a écrasé le pied: son bû l'a trèpâ (001). -
16 piétiner
v. (de piéter "marcher") I. v.tr. 1. тъпча, отъпквам с крака; 2. прен. не зачитам; II. v.intr. тъпча; тропам с крака. Ќ affaire qui piétine работа, която не върви, не напредва.
См. также в других словарях:
pietinė kaukenė — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Bervidinių šeimos dekoratyvinis augalas (Alonsoa meridionalis), paplitęs Pietų Amerikoje. atitikmenys: lot. Alonsoa meridionalis angl. maskflower šaltinis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2013 m. gegužės … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
pietinė livistona — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Arekinių šeimos daržovinis, dekoratyvinis augalas (Livistona australis), paplitęs Australijoje. atitikmenys: lot. Livistona australis angl. Australian cabbage palm; Australian fan palm; cabbage tree; cabbage… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
pietinė kaštonpupė — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Pupinių šeimos dekoratyvinis, maistinis, medieninis, vaistinis nuodingas augalas (Castanospermum australe), paplitęs Australijoje. atitikmenys: lot. Castanospermum australe angl. Australian chestnut; black… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
pietinė barškė — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Pupinių šeimos dažinis, dekoratyvinis augalas (Baptisia australis), paplitęs Šiaurės Amerikoje. atitikmenys: lot. Baptisia australis angl. baptisia; blue false indigo; blue wild indigo šaltinis Valstybinės… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
pietinė budlėja — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Budlėjinių šeimos dekoratyvinis, medieninis augalas (Buddleja skutchii), paplitęs Pietų Amerikoje. atitikmenys: lot. Buddleja skutchii šaltinis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 m. birželio 25 d.… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
pietinė nuolaidenė — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Melijinių šeimos medieninis augalas (Ekebergia capensis), paplitęs Afrikoje. atitikmenys: lot. Ekebergia capensis angl. Cape ash; dog plum; essenhout šaltinis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 m.… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
pietinė pliaustra — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Pupinių šeimos dekoratyvinis augalas (Carmichaelia australis), paplitęs Naujojoje Zelandijoje. atitikmenys: lot. Carmichaelia australis šaltinis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2013 m. gruodžio 19 d.… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
pietinė balanda — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Balandinių šeimos maistinis augalas (Chenopodium berlandieri), auginamas Meksikoje; jo sėklos naudojamos maistui. atitikmenys: lot. Chenopodium berlandieri; Chenopodium berlandieri subsp. nuttalliae;… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
pietinė kordilina — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Laksmanijinių šeimos dekoratyvinis augalas (Cordyline australis), paplitęs Naujojoje Zelandijoje. atitikmenys: lot. Cordyline australis angl. cabbagetree; fountain dracaena; giant dracena; giant dracaena;… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
pietinė gudobelė — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Erškėtinių šeimos maistinis, vaisinis, vaistinis augalas (Crataegus azarolus), paplitęs šiaurės Afrikoje, rytų Azijoje ir pietų Europoje. atitikmenys: lot. Crataegus azarolus angl. azarole; Mediterranean… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
pietinė erika — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Erikinių šeimos dekoratyvinis augalas (Erica australis), paplitęs šiaurės Afrikoje ir pietvakarių Europoje. atitikmenys: lot. Erica australis angl. Spanish heath šaltinis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)