Перевод: с французского на все языки

со всех языков на французский

je piétine

  • 1 piétiné

    داس
    دهس
    مداس

    Dictionnaire Français-Arabe > piétiné

  • 2 l'affaire piétine

    l'affaire piétine
    věc nepostupuje
    záležitost nepostupuje

    Dictionnaire français-tchèque > l'affaire piétine

  • 3 Le public a piétiné le gazon.

    Le public a piétiné le gazon.
    Obecenstvo zdupalo trávník.

    Dictionnaire français-tchèque > Le public a piétiné le gazon.

  • 4 Les bestiaux ont piétiné le gazon.

    Les bestiaux ont piétiné le gazon.
    Dobytek podupal trávník.

    Dictionnaire français-tchèque > Les bestiaux ont piétiné le gazon.

  • 5 Nous avons piétiné le foyer pour l'éteindre.

    Nous avons piétiné le foyer pour l'éteindre.
    Zašlapali jsme ohníček.

    Dictionnaire français-tchèque > Nous avons piétiné le foyer pour l'éteindre.

  • 6 affaire qui piétine

    Французско-русский универсальный словарь > affaire qui piétine

  • 7 piétiner

    piétiner [pjetine]
    ➭ TABLE 1
    1. intransitive verb
       a. ( = trépigner) to stamp (one's feet)
       b. ( = ne pas avancer) [personne] to stand about ; [discussion] to make no progress
    2. transitive verb
    [+ sol] to trample on ; [+ parterres, fleurs] to tread on
    * * *
    pjetine
    1.
    verbe transitif lit to trample [something] underfoot [bouquet, fraisiers]; fig to trample on [droits, croyances]

    2.
    verbe intransitif
    1) ( sur place)
    2) ( marcher lentement) ( à cause de la foule) to shuffle along; ( à cause de la neige) to trudge along
    3) fig [négociations, enquête] to make no headway
    * * *
    pjetine
    1. vi
    1) (= trépigner) to stamp (one's foot)
    2) (= marquer le pas) to stand about, fig to be at a standstill
    2. vt
    * * *
    piétiner verb table: aimer
    A vtr
    1 lit to trample [sth] underfoot [bouquet, fraisiers, drapeau]; piétiner le sol (d'impatience, de rage) to stamp one's feet; périr piétiné to be trampled to death;
    2 fig to trample on [droits, croyances].
    B vi
    1 ( sur place) piétiner d'impatience/de rage to hop up and down with impatience/with fury;
    2 ( marcher lentement) ( à cause de la foule) to shuffle along; (à cause de la boue, la neige) to trudge along; piétiner dans la boue to trudge through the mud;
    3 ( ne pas avancer) [négociations, enquête] to make no headway; je piétine I'm not getting anywhere.
    [pjetine] verbe intransitif
    1. [s'agiter] to walk on the spot
    piétiner d'impatience (figuré) to be fidgeting with impatience, to be champing at the bit
    2. (figuré) [stagner] to fail to make (any) progress ou headway
    on piétine, il faut se décider! we're not getting anywhere ou we're just marking time, let's make up our minds!
    ————————
    [pjetine] verbe transitif
    1. [écraser] to trample ou to tread on

    Dictionnaire Français-Anglais > piétiner

  • 8 piétiner

    vt. топта́ть ◄-чу, -'ет►( зата́птывать/затопта́ть, ута́птывать/ утопта́ть; раста́птывать/растопта́ть (écraser);

    piétiner le sol — ута́птывать зе́млю <по́чву>;

    il fut piétiné par la foule ∑ — его́ затопта́ли <растопта́ли> в толпе́

    fig.:

    piétiner les préjugés — переступа́ть/переступи́ть че́рез предрассу́дки

    vi.
    1. то́пать/за= inch. ного́й <нога́ми>; топта́ться [на ме́сте]; буксова́ть/за=;

    il piétine d'impatience (de colère) — он то́пает нога́ми от нетерпе́ния (от гне́ва);

    la colonne piétine dans la boue — коло́нна то́пчется в гря́зи

    2. fig. не продвига́ться/не продви́нуться;

    l'affaire piétine — де́ло — ни с ме́ста <застопори́лось>

    Dictionnaire français-russe de type actif > piétiner

  • 9 piétiner

    I vi.
    1. yer tepmoq, tepinmoq, depsinmoq; un enfant qui piétine de colère achchig‘idan yer tepayotgan bola; la foule piétinait sur les trottoirs olomon trotuarlarda depsinib turar edi
    2. oldinga siljimaslik, ilgari bosmaslik, bir joyda depsinib turmoq, rivojlanmaslik; il a l'impression de piétiner, de perdre son temps u bir joyda depsinib turganga, vaqtini bekorga ketgazayotganga o‘xshaydi; l'enquête piétine so‘rov oldinga siljimayapti
    3. (olomon, to‘da) dukur-dukur qilib yurmoq, yugurmoq, chopmoq
    II vt. tepkilamoq, bosib ezmoq, payhon qilmoq; il jeta la lettre et la piétina u xatni yerga tashladi va uni bosib ezdi; ils piétinent l'herbe ular o‘tni payhon qilishyapti
    2. yanchmoq, bosib yo‘q qilmoq, toptamoq, oyoq osti qilmoq; dans son article, il piétine les traditions o‘z maqolasida u an'analarni oyoq osti qilyapti.

    Dictionnaire Français-Ouzbek > piétiner

  • 10 piétiner

    1. vt
    ••
    piétiner un cadavreоскорблять чью-либо память
    2. vi
    1) топать ногами; переминаться с ноги на ногу
    affaire qui piétineдело не движется

    БФРС > piétiner

  • 11 piétiner

    [pjetine]
    Verbe transitif espezinhar
    Verbe intransitif (foule) não avançar
    ( figuré) (enquête) estar parado(da)
    * * *
    piétiner pjetine]
    verbo
    1 calcar
    pisar
    2 não avançar
    la foule piétine sur les rues
    a multidão não avança nas ruas
    3 figurado estagnar
    les investigations piétinent
    as investigações estagnam

    Dicionário Francês-Português > piétiner

  • 12 traîner dans l'air

    Le théâtre ruisselait de lumières tricolores, des lambeaux de Marseillaise traînaient dans l'air, on étouffait: un faux pas et on eût été piétiné sur place. (S. de Beauvoir, La force des choses.) — Театр был залит трехцветными огнями, в воздухе носились звуки "Марсельезы", от скопления народа трудно было дышать, стоит оступиться и упасть, тебя затопчут ногами.

    Dictionnaire français-russe des idiomes > traîner dans l'air

  • 13 bouger

    vt., déplacer ; remuer, agiter. - vi., (se) remuer, s'agiter, se déplacer ; broncher, s'émouvoir: beuzhî (Albanais.001), beûzhî (Ballaison, Cordon.083, Entremont, Reyvroz, Saxel.002), budjé (Montagny-Bozel.026, Moûtiers), budyé (Aix.017, Chambéry), bujé (Albertville.021b), bunzhî (Magland), buzdyé (Beaufort), buzhé (Arvillard.228) / -î (001, Annecy.003, Thônes.004), buzyé (021a), bweuzdî (Megève.201), C. buze < (il) bouge> (Chaucisse), R.4 vlat. NDE. bullicare < bouillonner> => Bouillir. - E.: Sauter.
    A1) remuer, se déplacer, bouger: s'déplyassî vp. (001) ; sè manvèryé vp. (026).
    A2) bouger sans cesse, remuer sans arrêt, s'agiter continuellement: beûzhlyî vi. (002), beuzh(a)lyî (001), buzh(a)lyî < bougiller> (003,004 | 003a), R.4.
    A3) bouger // remuer // sautiller bouger sans arrêt, ne pas tenir en place ; se tourner et se retourner sans arrêt (dans un lit) ; avancer et reculer sans arrêt pendant la traite (ep. d'une vache): dyeudâ vi., dyeudalâ (001), zhyeudâ (083), R.2 « malaxer l'argile avec les pieds pour faire le pisé => Argile (dyò).
    A4) bouger, oser bouger, (employé surtout négativement ep. d'un enfant craintif): grilyé vi. (021).
    A5) bouger, branler, (ep. d'une dent, d'une branche d'arbre): lostyé vi., C. lè lôste < elle bouge> (021) ; branlâ (001,228). - E.: Marcher.
    A6) se bouger, se remuer, se mettre au travail, s'activer, activer le travail, faire qc. // agir bouger pour réussir ; se déplacer, s'écarter (pour laisser passer qq.): se beûzhî vp. (002,083), s'beuzhî (001), R.4 ; s'armwâ (001). - E.: Renseigner (Se).
    A7) bouger, ressauter: dyingâ vi. (003), R. => Jambe.
    A8) bouger, marcher, fonctionner, (ep. des jambes...): modâ vi. (228).
    B1) n., enfant qui bouger bouge sans cesse // remue sans arrêt // s'agite continuellement // ne peut se tenir en repos: beûzh(a)lyon (002) / beuzh(a)lyon (001) / buzhilyon (004) / buzhalyon (001), -ona, -e an., R.4.
    B2) personne qui remue sans arrêt, qui piétine, sautille, trépigne d'impatience: dyeuda nf. chf., dyeudré nm. chs., dyeudala nf. cfs. (001), R.2.

    Dictionnaire Français-Savoyard > bouger

  • 14 faucher

    vt., couper le blé ou le foin ; faucarder: sayé (Albertville.021b), seyé (Notre-Dame-Be.), sèyé (021a, Aillon-V., Aix.017, Arvillard, Chambéry, Crest- Voland, Giettaz.215, Montagny-Bozel, St-Nicolas-Cha., Thoiry, VAU.), sèyézh (St- Martin-Porte.203), séyî (Bogève, Cordon.083), sèyî (Albanais.001, Annecy.003, Megève, Thorens-Gl., Tignes, Villards-Thônes), sêyî (Samoëns, Saxel.002, Thônes.004), sihî (Morzine.081), C.1, R.1 ; KOPÂ < couper> (001,021.VAU.). - E.: Courir, Fauchée, Foutre.
    A1) faucher (avec une faux) ; marcher en fauchant (ep. du cheval, ou de l'homme, qui, en avançant un pied, lui fait décrire un demi-cercle) ; (BEA. et Albertville) marcher vite: DÂLYÎ vt. (001,003,004, Balme-Si., Juvigny) / -é (021), R. => Faux. - E.: Mettre, Trace.
    A2) faucher une herbe rare ou courte: lèshî < lécher>, vt. (002).
    A3) faucher à la ficelle, faucher le blé comme le foin, (le blé coupé forme un andain étroit, un cordon où les tiges sont couchées les unes sur les autres): sêyî à la fissèla (002).
    A4) faucher à plat, faucher en faisant tomber les épis les uns à côté des autres (pour cela on adapte une verge sur la faux): sêyî à pla (002).
    A5) empiéter en fauchant sur le champ du voisin: aboshî vi. (002), R. Bouche ; moushî (081), R.2, D. => Coucher.
    A6) faucher très mal (en laissant des loups), saccager // saboter faucher en fauchant ; laisser des brins d'herbe sur le pré en fauchant mal: ésharbotâ, C. al ésharbôte < il saccage> vt. (001), R. => Hirsute ; kuplashyâ vi. (083).
    A7) commencer à faucher un pré le long des limites (pour éviter que la faucheuse piétine le foin): êr(è)yî (on prâ) vi. (001b | 001a, Cessens) ; fâre l'uvérto (Cordon).
    B1) n., touffe d'herbe (de foin) qui reste dans un pré mal fauché: koma < crinière> nf. (Cordon), kmà (Morzine.081). - E.: Défaut.
    B2) bande d'herbe (de foin) qu'on laissait entre deux prés en fauchant pour faire honte à qq. qui avait empiété sur votre terrain: moushà nf. (081), R.2 => moushî (ci-dessus) ; kmà < crinière> (081).
    --C.1-------------------------------------------------------------------------------------------------
    - Ind. prés.: (je) sèyo (001,203) ; (nous) sèyéne (Macôt-Plagne.189), sèyin (001, 203) ; (ils) sèyon (001,017). - Ind. fut.: (je) sèyezhê, sèyo pwè (203), sèrai (001) ; (nous) sèyin pwè (203), sèyin (189), sèrin (001). - Pp.: ms. sèyà (001,215) / séyà (083) / sèyò (203), mpl. -à (...) / -é (203), fs. -à (...) / -ò (203), fpl. -é (203) / -è (001) / -eu (083).
    --R.1-------------------------------------------------------------------------------------------------
    - sèyî < afr. seier / lang. DLF. sega < l. secare < couper>.
    -------------------------------------------------------------------------------------------------------

    Dictionnaire Français-Savoyard > faucher

  • 15 piétiner

    vi. /vt. ; aller et venir en marchant dans un espace restreint ; piétiner, fouler, tasser avec les pieds, (un champ de blé...) ; tournicoter, trépigner d'impatience ; faire du bruit avec les pieds ; piaffer, remuer nerveusement: plyan-nâ (Cordon) ; pyatnâ (Montagny-Bozel.026), pyotnâ (Albanais.001, Saxel.002), pyeutnâ (001), C. pyôtenan < (ils) tassent> (002) || pyatâ (Chambéry), pitâ (Cordon.083, Morzine), pyétinâ (083), pyatènâ (Albertville.021), pyôtêrî (Samoëns.010), R.2a ; trèpâ (026, Villards-Thônes), treupijé (021), trepenyé (Arvillard.228), R.2b ; zhingâ (Épagny). - E.: Agiter, Marcher, Sautiller, Trottiner.
    A1) piétiner, écraser, fouler, tasser ; dyeufnâ vt. (001b.PPA.), dyofnâ (001a.DLM.), R. dyo < argile>.
    A2) piétiner, marcher sur ; trépigner: pitnâ vt. /vi. C. pitene < (il) piétine>, pitenan < (ils) piétinent> (002), R.2a ; trapitâ vi., trakwâ (002, SAX.216a8).
    A3) piétiner (la terre, une personne): sèmoutâ vt. (021), R. => Fouler.
    A4) piétiner avec acharnement ; remuer // bouger piétiner sans arrêt, tournicoter, sautiller: dyâdâ vi. (Leschaux), dyeudâ (001), R. dyo < argile>.
    A5) piétiner, fouler, battre // presser // tasser piétiner avec les pieds ; (en plus à Samoëns) dénigrer: chèrpitâ vt. (010) ; trepî < paver> (228), R.2b.
    A6) piétiner // écraser // marcher sur piétiner le pied (de qq.): trèpâ vt. (001).
    Fra. Son boeuf lui a écrasé le pied: son bû l'a trèpâ (001).

    Dictionnaire Français-Savoyard > piétiner

  • 16 piétiner

    v. (de piéter "marcher") I. v.tr. 1. тъпча, отъпквам с крака; 2. прен. не зачитам; II. v.intr. тъпча; тропам с крака. Ќ affaire qui piétine работа, която не върви, не напредва.

    Dictionnaire français-bulgare > piétiner

См. также в других словарях:

  • pietinė kaukenė — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Bervidinių šeimos dekoratyvinis augalas (Alonsoa meridionalis), paplitęs Pietų Amerikoje. atitikmenys: lot. Alonsoa meridionalis angl. maskflower šaltinis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2013 m. gegužės …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • pietinė livistona — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Arekinių šeimos daržovinis, dekoratyvinis augalas (Livistona australis), paplitęs Australijoje. atitikmenys: lot. Livistona australis angl. Australian cabbage palm; Australian fan palm; cabbage tree; cabbage… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • pietinė kaštonpupė — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Pupinių šeimos dekoratyvinis, maistinis, medieninis, vaistinis nuodingas augalas (Castanospermum australe), paplitęs Australijoje. atitikmenys: lot. Castanospermum australe angl. Australian chestnut; black… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • pietinė barškė — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Pupinių šeimos dažinis, dekoratyvinis augalas (Baptisia australis), paplitęs Šiaurės Amerikoje. atitikmenys: lot. Baptisia australis angl. baptisia; blue false indigo; blue wild indigo šaltinis Valstybinės… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • pietinė budlėja — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Budlėjinių šeimos dekoratyvinis, medieninis augalas (Buddleja skutchii), paplitęs Pietų Amerikoje. atitikmenys: lot. Buddleja skutchii šaltinis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 m. birželio 25 d.… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • pietinė nuolaidenė — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Melijinių šeimos medieninis augalas (Ekebergia capensis), paplitęs Afrikoje. atitikmenys: lot. Ekebergia capensis angl. Cape ash; dog plum; essenhout šaltinis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 m.… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • pietinė pliaustra — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Pupinių šeimos dekoratyvinis augalas (Carmichaelia australis), paplitęs Naujojoje Zelandijoje. atitikmenys: lot. Carmichaelia australis šaltinis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2013 m. gruodžio 19 d.… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • pietinė balanda — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Balandinių šeimos maistinis augalas (Chenopodium berlandieri), auginamas Meksikoje; jo sėklos naudojamos maistui. atitikmenys: lot. Chenopodium berlandieri; Chenopodium berlandieri subsp. nuttalliae;… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • pietinė kordilina — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Laksmanijinių šeimos dekoratyvinis augalas (Cordyline australis), paplitęs Naujojoje Zelandijoje. atitikmenys: lot. Cordyline australis angl. cabbagetree; fountain dracaena; giant dracena; giant dracaena;… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • pietinė gudobelė — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Erškėtinių šeimos maistinis, vaisinis, vaistinis augalas (Crataegus azarolus), paplitęs šiaurės Afrikoje, rytų Azijoje ir pietų Europoje. atitikmenys: lot. Crataegus azarolus angl. azarole; Mediterranean… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • pietinė erika — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Erikinių šeimos dekoratyvinis augalas (Erica australis), paplitęs šiaurės Afrikoje ir pietvakarių Europoje. atitikmenys: lot. Erica australis angl. Spanish heath šaltinis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»